„Sunbird“ branduolinė variklio technologija paverčia Elono Musko kosminį laivą „Starship“ lėtapėde asilu

Naudojant šiandienines pažangiausias technologijas, „standartinė“ kelionė į Marsą užtrunka nuo septynių iki aštuonių mėnesių. Tai beprotiškai ilgas laikas praleisti metalo vamzdyje, tikintis, kad koks nors inžinierius nepraleido svarbaus kablelio. Bet kas, jei to galima būtų išvengti? Susipažinkite su „Pulsar Fusion“ – britų įmone, kuri teigia, kad jos sukurta Saulės paukščio raketa, varoma branduoline sinteze, galėtų šią kelionę sutrumpinti iki vos keturių mėnesių.

Skamba neįtikėtinai, tiesa? 800,000 km/h maksimalus greitis? Įspūdinga. Nauja technologija, kuri perpus sumažina kelionės laiką? Dar geriau! Tačiau, kaip dažnai būna, yra mažytė problema: niekas dar šio dalyko nesukūrė.

Pati koncepcija yra gana paprasta: „Duel Direct Fusion Drive“ (DDFD) siekia pateikti 2 megavatų branduolių sintezės variklį, kuris giliai kosmose keliones paverstų tarpplanetinių pervežimų „Uber Premium“ leidimu. Naudojant šią technologiją, kelionė į Saturną galėtų užtrukti vos dvejus metus, į Plutoną – ketverius, o į Marsą… na, tai būtų kaip pora greitų kavos pertraukėlių.

Tačiau tada kyla įprasti klausimai:

💰 Kiek tai kainuos?

⏳ Kiek laiko iš tikrųjų užtruks šis projektas?

💥 Ar tai išvis saugu?

Galbūt, tik galbūt, Pulsar Fusion bus tas, kuris išspręs šią mįslę ir privers pasaulį iš nuostabos laikyti kvapą. Tačiau istorija rodo ką kita – greičiausiai šis projektas arba neatlaikys finansinio spaudimo, arba įstrigs pusės amžiaus trukmės nesibaigiančiuose mokslinių tyrimų ir plėtros etapuose, panašiai kaip tie Mach 5 lėktuvai, kurių mums buvo žadėta iki 2000-ųjų.

Tačiau jei Pulsar Fusion tai pavyks įgyvendinti—jei jie iš tikrųjų gali pasiekti Marsą keturis kartus greičiau—tai nebus tik technologinis proveržis. Tai bus didžiausias šuolis kosminėje kelionėje nuo tada, kai žmonija pirmą kartą pažvelgė į dangų ir nusprendė, kad metaliniai skraidymo aparatai skirti ne tik paukščiams.