







































































































































































Renault 5: daugiau nei elektromobilis, nostalgijos šedevras
Kaip dažnai nutinka su geromis istorijomis, „Renault 5“ atgimimo pradžia buvo visiškai atsitiktinė. Vieną dieną „Renault“ generalinis direktorius Luca de Meo vaikščiodamas po biurą netikėtai pastebėjo dulkių padengtą mažą modelį užmirštoje dizaino skyriaus lentynoje. Dauguma vadovų jį būtų palikę dulkėti toliau, bet de Meo jame išvydo „Renault“ ateitį. Taip gimė idėja grąžinti „Renault 5“, tik šįkart – kaip elektromobilį.
Taip prasidėjo ambicingas projektas. Inžinieriai, kurie iki tol stengėsi, kad elektrinė „Zoe“ nebūtų tik „skrebučių keptuvė“, buvo paprašyti suderinti visiškai naują elektromobilio platformą su daugybe esamų „Renault“ ir „Dacia“ dalių. Įsivaizduokite Gordoną Ramsay, gaminantį gurmanišką patiekalą iš atsitiktinių šaldytuvo likučių. Rezultatas – „Renault 5 E-Tech Electric“.
Gamintojas didžiuojasi skysčiu aušinama baterija, greitesniu įkrovimu ir galine ašimi, pasiskolinta iš „Dacia Duster“. „Renault“ nori patraukti ir nostalgiškus hipsterius, ilgėjančius jaunystės, ir „TikTok“ kartą, tikėdamasi, kad retro dvasios miesto automobilis pavergs ir juos.
Gamintojai pabrėžia, kad naujasis modelis – ne eilinis nuobodus elektromobilis. Tai stilingas, šiek tiek ekscentriškas prancūziškas bandymas įrodyti, kad automobiliai gali būti smagūs net be benzininio variklio riaumojimo.
Originalusis „Renault 5“ buvo tikra revoliucija: mažas, praktiškas, nenugalimas ir tobulai pataikęs į savo laiką. Elektrinis perdirbinys turi išpildyti aukštus lūkesčius. „Renault“ tiki, kad R5 E-Tech Electric atitiks iššūkį – jame gausu šiuolaikinių technologijų ir jis gali tapti tuo, ko žmonės 2025-aisiais norės labiau nei pigaus kiniško elektromobilio.
Ar „Renault 5 E-Tech Electric“ sugebės suvienyti nostalgiškų hipsterių ašaras su ekologiškomis miesto jaunimo svajonėmis, ar tai tik dar vienas bandymas uždirbti iš kolektyvinės nostalgijos? Pažiūrėkime.
„Renault 5 E-Tech Electric“ atrodo lyg ką tik pabėgo iš laiko mašinos. Siluetas iškart atpažįstamas net tankioje migloje ar žvelgiant nuo alpakos nugaros. Tai neabejotinai „Renault 5“, bet ne pavargusi kopija. Pagalvokite apie modernią, treniruotą versiją. Automobilis žemas, kompaktiškas ir netikėtai platus.
Ratų arkos primena raumeningąjį „R5 Turbo“, užsimenant apie ralio potencialą, nors į lenktynių trasą jis ir nevažiuos. Priekiniai žibintai kvadratiniai, retro stiliaus – tarsi iš VHS eros, kai kiekvienas automobilis turėjo charakterį. Galiniai žibintai – stačiai raudoni, išpuoselėti taip, kad net Mikelandželas liktų sužavėtas.
Ant variklio dangčio – šviečiantis LED „5“, kuris nėra tik skaičius, bet ir apšviestas baterijos įkrovos indikatorius. Ten, kur seniau buvo oro įsiurbimo anga, dabar – sumanus skaitmeninis sprendimas: penkios juostos, kiekviena – 20 procentų energijos.
Viduje – futuristinis salonas, puoštas medžiagomis, kurios galėtų atkeliavusios iš Paryžiaus dizaino studijos arba močiutės virtuvės užuolaidų. Keista, bet veikia.
Prietaisų skydelyje – platus ekranas ir horizontali lentyna, primenanti klasikinį R5: puikiai tinka mentolinėms cigaretėms ar mažam kasečių grotuvui, jei dar tokį turite. Sėdynės įkvėptos Turbo modelio, su išskirtinėmis atbrailomis – šiek tiek lenktynių dvasios net apsiperkant parduotuvėje. Minkšta apmušalų medžiaga pagaminta iš perdirbtų plastikinių butelių – sėdite ant „Sprite“, ir tai ne pokštas.
„Iconic Cinq“ komplektacija – ryškiai geltona, linksma ir drąsi. Tai džiuginantis kontrastas niūriems pilkiems salonams, kuriuos mėgsta dauguma gamintojų. Bazinės versijos labiau utilitarinės, bet aukščiausia yra jauki kaip madinga Berlyno kavinė.
Aišku, kai kurie dizaino elementai šiek tiek per ryškūs. Dirbtinė oda ant panelės blizga tarsi šventinis kumpis, lyg prašytųsi būti suvyniota ir iškepta. Tačiau sėdynių, vairo ir mygtukų kokybė nenuvilia – gal ir ne „Bentley“, bet gerokai daugiau nei tikėtumeisi iš mažo miesto automobilio.
Yra du aiškūs, dideli ekranai: vienas prietaisams, kitas multimedijai. Dizainas minimalistinis, rodoma tik tai, kas svarbu: greitis, navigacija (per Google Maps), viskas išdėstyta logiškai. Svarbiausioms funkcijoms – fiziniai mygtukai.
Pavarų pasirinkėjas – jei taip galima vadinti – įmontuotas ant vairo kolonėlės, be atskiros „park“ padėties. Jis slepiasi ten, kur paprastai ieškotum valytuvų svirtelės – teks priprasti.
Daiktadėžių yra, bet jos kuklios. Priekyje vietos pakanka ir patogu, gale – pakanka, jei nesate sumo imtynininkas. Penkiems suaugusiems bus ankšta, nebent vienas ar kitas nematomas. Bagažinė talpina 326 litrus – daugiau nei kai kurie konkurentai – ir turi slaptą skyrelį krovimo laidams. Tačiau kuprinės ten nesutalpinsite. Priekyje „frunk“ nėra – ten sumontuotas variklis ir kiti komponentai.
Kelyje „Renault 5“ elgiasi kaip mažas buldogas: kompaktiškas, bet prikibęs prie asfalto. Pakaba suderinta taip gerai, kad atrodytų, inžinieriai rimtai tikino mokesčių inspekciją, jog Formulės 1 paslapčių nevogė. Staigiai akseleruojant girdisi lengvas ūžesys, leidžiantis nujausti, kad automobilis galėtų daugiau, jei tik elektronika leistų. Nors R5 nėra „Nürburgring“ čempionas, posūkius įveikia geriau nei dauguma konkurentų. Kėbulas šiek tiek siūbuoja – tiek, kad pajustum fizikos dėsnius, bet nesijaustum nesaugiai. Stabdžių sistema „brake by wire“ veikia įtikinamiau nei kai kuriuose sportiniuose automobiliuose – pedalą spausti malonu ir užtikrintai.
Šis automobilis neįspraus jūsų į sėdynę, bet to ir nesiekia. Greičiausia versija nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per 7,9 sekundės – daugiau nei pakanka. Paspaudus akseleratorių, judėjimas vyksta be dramos. Maksimalus greitis – 150 km/h.
Didinant greitį, iš A statramsčių sklinda vėjo švilpimas, tačiau garso sistema pakankamai gera, kad tai užgožtų.
Siūlomos dvi jėgainės: 120 arba 150 AG, abi priekiniais ratais. Baterija po grindimis, variklis priekyje, visi komponentai sudėlioti tvarkingai kaip prancūziškoje kepyklėlėje.
R5 turi Ni-NMC bateriją – iš nikelio, mangano ir kobalto. 40 kWh baterija susideda iš trijų modulių, o 52 kWh – iš keturių. Mažiau modulių – paprastesnis surinkimas ir lengvesnis aptarnavimas.
Sveriantis 1400–1500 kg, „Renault 5“ yra vienas lengvesnių elektromobilių rinkoje.
52 kWh „Comfort Range“ žada iki 410 km pagal WLTP, o 40 kWh „Urban Range“ – apie 300 km. Realybėje – kaip visada, mažiau. Miestui ir trumpoms kelionėms daugiau nei pakanka. Greitkelyje, važiuojant 125 km/h, nuvažiuosite apie 200 km. „Eco“ režimas riboja greitį iki 115 km/h, bet padidina nuotolį 15–20 procentų. R5 – visų pirma miesto automobilis.
Įkrovimas toks paprastas kaip pica telefonu. Kintamos srovės įkrovimas – 7 arba 11 kW, priklauso nuo komplektacijos – nieko revoliucingo, bet nakčiai pakanka. Nuolatinės srovės įkrovimas:
- Mažesnė baterija: iki 80 kW, 10–80 procentų per maždaug 30 min.
- Didesnė baterija: iki 100 kW, 15–80 procentų per maždaug 30 min.
Papildomos galimybės:
- Su „Google Maps“ navigacija R5 prieš atvykstant į stotelę pašildo bateriją.
- „V2L“ palaikymas: galima maitinti kitus prietaisus (pvz., virti kavą ar krauti nešiojamą kompiuterį gamtoje).
- Paruoštas „V2G“: ateityje galėsite parduoti elektrą kaimynui.
Net bazinis „Renault 5“ kupinas saugumo technologijų ir lenkia kai kuriuos konkurentus. Priekinis ir galinis automatinis avarinis stabdymas, eismo juostos palaikymas, kuris švelniai, bet tvirtai grąžina atgal, kelio ženklų atpažinimas ir vairuotojo nuovargio stebėjimas – visa tai standartinėje įrangoje. Aukščiausioje komplektacijoje dar daugiau pagalbinių sistemų, kurios mieste vis svarbesnės.
„Iconic“ versija pati save pastatys į vietą. Jums tereikia stebėti, kaip automobilis atlieka darbą, dėl kurio paprastai prakaituotumėte.
Standartiškai montuojamos šešios oro pagalvės – užuolaidinės, šoninės ir priekinės. Tik centrinės nėra, todėl Euro NCAP skyrė keturias žvaigždes. Tarsi sakytų – pyragas buvo puikus, bet palikote kauliuką.
Yra ir „My Sense Perso“ funkcija: galite pasirinkti, kurių ES privalomų garsinių signalų nemėgstate, ir juos išjungti vos dviem paspaudimais. Patogiau nei daugelyje kitų automobilių.
Jei originalusis „Renault 5“ septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Europoje buvo toks pat įprastas kaip plastikinės užuolaidos ar cigarečių pakelis traktorininko kišenėje, naujasis R5 – labiau nostalgiškas perdirbinys: dalis retro, dalis ateities, be iliuzijų vėl tapti visiems būtinu daiktu. Senasis R5 buvo kaip kaimo kepyklos duonos lentyna – visiems reikėjo, visi turėjo. Naujas – delikatesas: ne visiems, bet tiems, kurie renkasi, jis ypatingas.
Tačiau tai ne vien tik prisiminimas. „Renault 5“ yra tikrai puikus, šiuolaikiškas miesto automobilis, kuris sugeba išlikti modernus, neprarasdamas savo žavesio.