Mercedes EQB: Kai automobilis tampa gyvenimo dalimi, o ne ego išraiška

Kai kurie automobiliai stengiasi sužavėti iš pirmo žvilgsnio. Kiti – tiesiog egzistuoja, tarsi mėgstamas megztinis ar senas bičiulis, kuris niekada nebūna vakarėlio žvaigždė, bet visada atsiranda, kai jo labiausiai reikia. „Mercedes-Benz EQB“ – būtent toks automobilis. Ne tas, kurio plakatą tavo paauglys sūnus kabina ant sienos, bet tas, kurio raktelius beveik kasryt griebsi išėjęs iš namų.

„Mercedes“ turi ne vieną ryškų, technologijomis apkrautą elektromobilį: EQS, EQE, net ir EQC. Tačiau tarp įspūdingų diodų ir viso kūno masažo sėdynių atsirado vietos kažkam mažiau pretenzingam, bet kur kas naudingesniam kasdienybėje. Čia ir atsiranda EQB.

Tai ne tas automobilis, kurį pirksi dėl „Instagram“ nuotraukų. Jis nėra sportiškas, nėra agresyvus ir iš esmės atrodo taip pat kaip įprastas GLB – tik su pakrovimo laidu gale. Bet štai kur slypi jo žavesys: šis elektromobilis nesistengia tapti ateities kapsule. Jis tiesiog atlieka savo darbą – protingai, tyliai ir patikimai.

Didžiausias jo privalumas – negailestingas praktiškumas. Jei bent kartą bandei į vieną automobilį sutalpinti tris vaikus, vežimėlį, dviratį, du šunis ir dar baldų, suprasi, apie ką kalba. „EQB“ su tuo susitvarko – na, beveik. Bet vakarais, kai reikia paimti tėvus iš oro uosto ir vaikus iš mokyklos, trečioji eilė tampa tikru išsigelbėjimu. Tai ne limuzinas, bet bent jau niekam nereikia sėdėti kitam ant kelių.

EQ šeimoje jis tarsi vidurinysis brolis, kuris moka būti nepastebimas. Jei EQA – jauniausias, visada norintis paskutinio žodžio, o EQS – formaliausias dėdė, niekada neišeinantis be palydos, tai EQB – tas, kuris visada atneša maisto į vakarėlį ir tvarko netvarką po visų. Ne ryškus, bet nepakeičiamas.

2025-aisiais „EQB“ laukia subtilus atnaujinimas: nauji LED žibintai, elektronikos patobulinimai, svarbiausia – greitesnis įkrovimas ir racionalesnės versijos. Yra 250+, kuris nuvažiuoja toli, bet nėra greitas. 350 – greitas, bet „suryja“ bateriją kaip šventinį pietų stalą. Ir tada yra EQB 300 4MATIC – sveiko proto pasirinkimas, kuris nei atsilieka, nei lenkia.

EQB nesistengia apsimesti tuo, kuo nėra. Jis nevaidina sportiškumo ar F1 bolido. Vietoj to, jis priverčia pasijusti žmogumi, kuris valdo savo gyvenimą. Pripažinkime – šis automobilis nėra blizgus. Jis tiesiog geras.

EQB dalinasi daugeliu savo formų su GLB: tiesios linijos, aukštas stogas, kampuotas siluetas – neatsitiktinai. Jis nebuvo kuriamas kaip elektromobilis nuo nulio, o tapo protingai elektrifikuotu esamo modelio variantu. Puristams tai gal atrodo kompromisas, bet iš tiesų suteikia didelį privalumą – erdvų, praktišką dizainą, kuris tinka tikram gyvenimui, o ne tik grožiui.

Jo matmenys – apie 4,68 m ilgio, 1,83 m pločio, 1,67 m aukščio – leidžia jam būti daugiau nei kompaktišku SUV. Vizualiai jis atrodo ilgas ir aukštas, tad viduje tikrai jaučiasi kaip pilnavertis šeimos automobilis, o ne išpūstas hečbekas. 2,83 m ratų bazė suteikia vidaus erdvės ir išlaiko geras proporcijas.

Jokio perdėto stiliaus – be išpūstų formų ar futuristinių stulpelių. Tiesios, aiškios linijos, kurios su laiku atrodo vis patraukliau. Tai tarsi prabangesnė „dėžutės klasės“ kolegų versija, kur praktiškumas – ne pasiteisinimas, o dizaino vertybė.

Nauja juoda grotelė su mažomis „Mercedes-Benz“ žvaigždutėmis primena naktinį dangų, tarsi iš S klasės. Ji vizualiai išplečia ir išaukština priekinę dalį. Abu gale – LED šviesos juostos, jungiančios priekinius ir galinius žibintus, suteikia EQB šeimos išvaizdą. Ratlankių gaubtai, aptakesnės apdailos detalės ir dugno plokštės pagerina efektyvumą. Ne revoliucija, bet jaučiamas skirtumas. Naujos spalvos, tokios kaip „Spectral Blue“ ar „Alpine Grey“, prideda charakterio.

Viduje – tarsi tvarkingas Bauhaus stiliaus kambarys: švaru, funkcionalu, pakankamai vietos trims vaikams, mamai, dviem pirkinių krepšiams ir katei (kuriai nepatinka kelionės, bet ji vis tiek važiuos).

Priekyje – dvi didelės ekrano plokštės, sujungtos į vieną – vairuotojui svarbiausia informacija kairėje, vaikams – pramogos dešinėje. Turbinos stiliaus oro angos primena reaktyvinius variklius, o AMG Line apdailoje su rožiniu apšvietimu sukuria „Blade Runner“ atmosferą.

Medžiagos kokybiškos. Plastiko rasite, bet jis minkštas, ne tas pigus, kuris girgžda vien žvilgtelėjus. Sėdynės didelės, patogios, apgaubiančios – tarsi švelnus apkabinimas nugarai. Trečia eilė – maža, bet dviems vaikams užtenka vietos be didelių skundų, o tai jau pasiekimas.

Bagažinę galima sukonfigūruoti taip, kad tilptų sulankstomas dviratis, vežimėlis ir dar liktų vietos. Priekyje vadinamo „frunk“ nėra – po kapotu svarbios dalys, kurios „nenori matyti bagažo“. Bet gale viskas telpa – ir dar lieka vietos.

MBUX multimedija – tarsi antras pilotas, kuris tikrai klauso. Pasakyk „Sveika, Mercedes, man šalta“ – ir šildymas įsijungs. Papildytos realybės navigacija, nuotaikos apšvietimas ir garso sistema, kuri „Spotify“ paverčia simfonija, sukuria saloną, kuris nesistengia demonstruotis, bet tyliai atlieka viską, ko reikia.

Būtent tokio vidaus norisi net ir tada, kai kamštyje 45 minutes klausaisi tą patį Ed Sheeran kūrinį trečią kartą iš eilės. „EQB“ ramus, erdvus, apgalvotas iki smulkmenų.

Saugumo sistemų sąrašas ilgesnis nei šeimos šventės apsipirkimo sąskaita. „Mercedes“ visada buvo tas kruopštus vokiškas dėdė, kuris nieko nedaro per pusę – ypač kalbant apie saugumą. Jis užsimauna pirštines, užsideda akinius ir konstruoja taip, tarsi kas rytą pats vežtų vaikus į darželį.

Pradėkime nuo nematomų dalykų – vairuotojo pagalbos sistemų. Jų tiek daug, kad atrodo, lyg automobilis visada švelniai pataiso, įspėja ar net grąžina į eismo juostą, jei nukreipi dėmesį į telefoną. Visi įprasti pagalbininkai – automatinis stabdymas, nuovargio stebėsena, kelio ženklų atpažinimas, aklosios zonos perspėjimai, juostos palaikymas, sankryžų ir užpakalinio eismo stebėjimas – čia yra.

„Distronic“ adaptyvi greičio palaikymo sistema – tarsi patikimiausias antras vairuotojas. Ji palaiko atstumą, stabdo, greitėja, švelniai vairuoja ir, kitaip nei tikras keleivis, niekada nekomentuoja tavo staigesnių manevrų. Įjungus posūkio signalą, „EQB“ net pats persirikiuoja – nereikia žvalgytis per petį ar lįsti pro langą.

Parkavimo pagalba? Žinoma. Vienas mygtukas – ir automobilis pats randa vietą, apsuka vairą ir sustato save taip tiksliai, kaip vokiečių pensininkas – iki 3 cm nuo borto. 360 laipsnių kamera rodo aplinką kaip „Lego“ aikštelę – pakankamai detaliai, kad pastebėtum katę, bėgančią už galinio rato.

Žinoma, „EQB“ turi septynias oro pagalves, įskaitant ir vairuotojo kelio – nes per kokį nors avarijos testą kažkieno kelias liko neuždengtas, tad „Mercedes“ nusprendė apsaugoti ir jį. Visa tai saugo tvirta GLB pagrindu sukurta kėbulo konstrukcija, sukurta atlaikyti tiek priekinius, tiek galinius smūgius.

Iš tiesų, saugumo funkcijų sąrašas toks platus, kad daugumos nė nepastebėsi, kol jų neprireiks. Bet būtent taip ir turi veikti gera sistema – tyliai stebėti fone ir gelbėti, jei nuspręsi ieškoti kavos puodelio traukdamas iš aikštelės.

„Mercedes-Benz EQB“ nėra greitas automobilis. EQB 350 4MATIC nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug šešias sekundes, o „auksinio vidurio“ EQB 300 4MATIC – per kiek mažiau nei aštuonias. Bet esmė ne tame. Jei trokšti adrenalino – pirk motociklą ar parašiutą. O jei ieškai automobilio, kuris tavo negąsdina kiekvienu akceleratoriaus spustelėjimu, o tiesiog ramiai ir užtikrintai rieda – „EQB“ kaip tik tau.

Tris jėgos agregatus: EQB 250+ turi priekinį varantį ratą, didžiausią bateriją ir nuvažiuoja iki 534 km – daugiau nei pakanka. Įsibėgėjimas minkštas, tarsi bandytum pažadinti katę – švelnus, lėtas ir šiek tiek nepatenkintas.

EQB 300 4MATIC – bandyta versija – 228 AG, 390 Nm sukimo momentas, visų varomų ratų sistema. Ne F1 bolidas, bet prie šviesoforo pajuda pakankamai greitai, kad kai kurie dyzeliai dar ilgai galvotų, kur suklydo. 0–100 km/h – apie 7,6 sek.

EQB 350 4MATIC – tarsi raketa, jei reikia visus vaikus išmesti į sportą ir dar suspėti į statybinių prekių parduotuvę: 292 AG, 6,2 sek. iki 100 km/h. Bet baterija tuštėja akimirksniu ir kyla klausimas: „Ar tikrai man to reikėjo?“

Pakaba – minkšta, bet niekada neplaukiojanti kaip senelio valtis. Kampuose pasvyra, bet nesisupa, ratų pavara padalijama tarp ašių pagal sukibimą. To niekada nepastebėsi – ir tai gerai. Automobilis tiesiog važiuoja. Laiko. Padeda.

Vairo pojūtis – elektrinis. Ne kalbus, bet tikslus, patikimas kaip Vokietijos geležinkeliai. Mieste lengvas, greitkelyje sunkesnis, bet visada suteikia kontrolės jausmą.

„EQB“ nepalaiko 350 kW itin greito įkrovimo kaip „Porsche Taycan“ ar „Hyundai Ioniq 5“. Bet kam to reikia kasdien? EQB priima 100–135 kW (priklausomai nuo versijos), tad nuo 10 iki 80 proc. įkrausite per pusvalandį. Pakanka kavos, skambučio ir patikrinimo, ar partneris įdėjo vežimėlį atgal į bagažinę.

Pirmą kartą sėdus prie EQB vairo, nieko ypatingo nenutinka. Nėra „wow“ efekto, nėra noro skambinti draugams ir girti, ką vairuoji. Nėra sėdynėje įspaudos ar šviesų šou. Mašina tiesiog važiuoja – tyliai, be dramų. Ir važiuoja gerai. Labai gerai.

EQB nesistengia būti tuo, kuo nėra. Jis nesivaržo su „Tesla“ prie šviesoforo, neapsimeta „Lamborghini“ dizaino nugalėtoju ir neparduoda tau ralio lenktynininko svajonės. EQB – kaip geras partneris: ramus, patikimas, komfortiškas, nekritikuoja ir visada šalia, kai reikia.