Dirbtinis intelektas paneigia žmogiškų fondų valdytojų mitus: šešiskart geresni rezultatai
Stanfordo mokslininkai iš pradžių manė, kad jų dirbtiniu intelektu pagrįstas investicinis botas veikia netinkamai. Tačiau realybė buvo paprasta – jis pasirodė šešis kartus sėkmingiau nei dauguma profesionalių fondų valdytojų. Tai ne metafora, o faktas: DI pranoko 93 procentus fondų valdytojų, vidutiniškai uždirbdamas 600 procentų daugiau.
Metus laiko tyrėjai kruopščiai tikrino modelį, įsitikinę, kad kažkur slypi klaida. Profesorius Edas de Hanas prisipažino, jog tiesiog negalėjo patikėti tokiais rezultatais. Botas per kelias dienas išmoko tai, ką žmonės-fondų valdytojai bandė įvaldyti tris dešimtmečius.
DI buvo mokomas viešais rinkos duomenimis nuo 1980 iki 1990 metų. Jis apjungė 170 skirtingų ekonominių ir semantinių rodiklių – nuo palūkanų normų iki natūralios kalbos analizės iš įmonių finansinių ataskaitų. Tuomet botas ėmėsi darbo: savo kurtą algoritmą išbandė su 3 300 JAV investicinių fondų, apimant tris dešimtmečius – nuo 1990 iki 2020 metų. Rezultatas – ketvirčio portfelio perbalansavimo strategija, kuri daug kartų padidino fondų grąžą.
DI investicijas reitingavo pagal tikėtiną grąžą, keitė silpnesnius aktyvus į perspektyvesnius, o visiškai nuvertėjusius parduodavo ir lėšas perkeldavo į indeksinius fondus. Viskas vyko logiškai, racionaliai ir – turbūt svarbiausia – būtent taip, kaip visada turėjo elgtis profesionalūs fondų valdytojai.
Dar prieš porą metų mintis apie DI investuotoją atrodė juokinga. Šiandien šioje rinkoje tyla. Vieni fondų valdytojai jau laukia permainų, kiti skuba patys kurti dirbtinio intelekto modelius.
