auto.pub logotipas
International Space Station

NASA keičia kursą, kad iki ISS pasitraukimo orbitoje atsirastų nauja stotis

Author: auto.pub | Published on: 13.08.2025

Laikas tirpsta. Po penkerių metų modifikuotas SpaceX Dragon pradės manevrą, kuris nukreips Tarptautinę kosminę stotį į kontroliuojamą panėrimą į Ramiojo vandenyno dugną. Tačiau pamainos dar nėra, o JAV rizikuoja likti be savo orbitinės bazės po ISS pasitraukimo, kai tuo metu Kinijos Tiangong plėtra vyksta visu tempu.

NASA jau nukreipė 500 mln. dolerių į stočių kūrimo darbus, kuriuos vykdo Northrop Grumman, Blue Origin, Axiom Space ir Voyager Space, tačiau tikimybė ką nors užbaigti iki 2030-ųjų menka. Tokiame fone laikinasis administratorius Seanas Duffy pasirašė direktyvą, kuri apverčia visą strategiją.

Pagal ankstesnį planą 2026-ųjų pradžioje turėjo būti parinktas vienas ar du nugalėtojai dideliems kontraktams statyti ir sertifikuoti pilno masto stotis. Bėda finansavimas: NASA vertina iki 4 mlrd. dolerių trūkumą. Vyriausybės biudžete 2026 metams numatyta vos 272,3 mln. dolerių, o per artimiausius penkerius metus 2,1 mlrd. dolerių. Tai tik dalis reikalingos sumos.

Dabar agentūra pereina prie mažesnių žingsnių. Bus paskelbtas konkursas, kuriame bus atrinkti mažiausiai du, pageidautina trys, kūrėjai. Sertifikavimas vyks tik po pilotuojamo bandomojo skrydžio, o mažiausiai ketvirtadalis finansavimo bus išmokėta tik tada, kai stotis įrodys galinti priimti keturis žmones mėnesiui. Ilgalaikio apgyvendinimo reikalavimas nebebus privalomas.

Tai palankiau komandoms, galinčioms greitai iškelti į orbitą paprastą, bet funkcionalų modulį. Viena favoričių yra Vast, dirbanti su SpaceX prie stoties Haven-1, suprojektuotos keturiems astronautams dviejų savaičių misijoms ir smarkiai priklausomos nuo Dragon sistemų.

Tuo metu Axiom, Blue Origin ir Voyager turės perdirbti savo ambicingus projektus pagal naujas taisykles. Buvęs NASA programų vadovas Philas McAlisteris kalba tiesiai: senasis modelis niekada nebūtų pasiteisinęs, o naujasis suteikia visiems šansą finišuoti iki 2030-ųjų.

Aišku viena: Amerikos ateitis orbitoje mažiau remsis valstybės finansuojamais megaproj ektais, o labiau privačiojo sektoriaus judrumu, o pergalę iškovos tie, kurie greičiausiai pereis nuo brėžinių prie starto aikštelės.