„Suzuki“ mažasis milžinas peržengė 10 milijonų ribą po 32 metų ir daugybės variantų
„Suzuki“ paskelbė, kad „Wagon R“ serijos automobilių pardavimai birželį perkopė 10 milijonų ribą. Skaičiuojama nuo 1993 metų rugsėjo, kai Japonijoje debiutavo pirmosios kartos modelis. Prireikė 31 metų ir devynių mėnesių, kad būtų pasiektas šis įspūdingas rezultatas.
„Wagon R“ buvo sukurtas kaip „pusiau su kapotu“ mini-MPV, skirtas maksimaliai išnaudoti vidinę erdvę, išlaikant kuo mažesnį automobilio plotą siaurose Japonijos gatvelėse ir intensyviame miesto eisme. Bėgant metams modelis buvo pritaikomas skirtingų šalių poreikiams ir reglamentams, nesvarbu, ar gamyba vyko Indijoje, Vengrijoje ar Indonezijoje.
Pavyzdžiui, Indijoje siūloma CNG dujomis varoma versija, kuri ekonomiškumu ir kaina lenkia benzininį modelį. Japonijoje pasirodė „Smile“ subvariantas su pagrindine savybe – slankiojančiomis durimis. Tai gal ir ne revoliucija, bet tikrai patrauklu tam tikriems pirkėjams.
„Suzuki“ teigia, kad „Wagon R“ modelis parduotas daugiau nei 75 šalyse. Kas du su puse metų pardavimai padidėdavo maždaug milijonu, nors iki dabartinio rekordo prireikė daugiau nei trejų metų. Bendrovės prezidentas Toshihiro Suzuki šį modelį vadina ir novatorišku, ir praktišku, bei žada toliau kurti vietos poreikiams pritaikytas versijas.
Vis dėlto pagrindinis „Wagon R“ sėkmės variklis išlieka dvi rinkos – Japonija ir Indija. Čia mažas automobilis, bet suaugusiųjų automobiliui būdingu praktiškumu, laikomas išmintingu pasirinkimu, o ne nišiniu keistuoliu. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje modelis liko tik nišinis, nepaisant intensyvios gamybos istorijos.
Vengrijoje gamintas „Wagon R+“ trumpam pasiekė Vakarų Europą, tačiau atsidūrė kažkur tarp mažo vienatūrio ir pigaus miesto automobilio. Jo dizainas dažniau sulaukdavo abejingo pečiais gūžčiojimo nei susidomėjimo pardavimų salone. Toje pačioje kainų kategorijoje pirkėjai galėjo rinktis stilingesnius ir geriau važiuojančius automobilius, tokius kaip „Fiat Panda“, „Renault Twingo“ ar „Toyota Yaris“.
JAV ir Kanadoje „Wagon R“ buvo siūlomas tik ribotai – kartais su „Chevrolet Spark+“ ženklu – bet jo aukštas, funkcionalus siluetas nedera su vietos rinkos pomėgiu platesniems ir sportiškesniems automobiliams. Maža kaina neįtikino pirkėjų, kai konkurentai siūlė galingesnius variklius ir spartesnį įsibėgėjimą.
Kodėl sėkmė liko nišinė už Azijos ribų:
• Skonio ir dizaino skirtumai – Azijos miestų pirkėjams aukštas mažas automobilis atrodo patogus, o Vakaruose tai laikoma kompromisu ir utilitariniu pasirinkimu.
• Reguliavimo paskatų stoka – Be mokesčių lengvatų, kei klasės automobiliai praranda kainos pranašumą.
• Važiavimo savybės – Mažas variklis ir aukštas kėbulas lemia mažesnį stabilumą dideliu greičiu, kas Vakarų rinkose yra svarbus trūkumas.
• Prekės ženklo įvaizdis – „Suzuki“ Europoje ir Šiaurės Amerikoje neturi tokios stiprios pozicijos kaip Japonijoje ar Indijoje, todėl praktiškas, tačiau neišsiskiriantis modelis dar lengviau lieka nepastebėtas.
Taigi „Wagon R“ yra pavyzdys, kaip produkto sėkmė dažniau priklauso nuo vietinių sąlygų ir reglamentų, nei nuo universalaus „gerumo“ apibrėžimo. Kas Tokijuje ar Mumbajuje atrodo protingas sprendimas miestui, Paryžiuje ar Niujorke tėra labai mažas automobilis su keturiais ratais.
