Rusijos lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“: vienintelis karo laivas pasaulyje, kuriam reikia gelbėjimo dar neišplaukus iš uosto

Vienintelis Rusijos lėktuvnešis – legendinis, nuolat varvantis ir dūmus spjaudantis „Admirolas Kuznecovas“, meiliai vadinamas „Kuzia“, greičiausiai artėja prie savo permainingos, bet dažnai pašiepiamos karjeros pabaigos. Liko dvi išeitys: utilizacija arba bandymas paversti jį parodomu eksponatu.

Iš sausųjų dokų tiesiai į Sirijos konfliktą pasiųstas „Kuznecovas“ į istoriją įsirašė ne koviniais pasiekimais, o storu juodu dūmų šleifu, kuris visada išduodavo jo buvimo vietą. Britų ir prancūzų stebėtojai ginčijosi, ar laivas dega, ar tiesiog taip ir turi būti. Sirijoje ši dūmų užuolaida galbūt net padėjo rusų pilotams rasti savo plaukiojančią bazę. Oficialiai pranešta, kad buvo įvykdyta apie 400 kovinių skrydžių, tačiau ryškiausi prisiminimai – du nuo denio nukritę orlaiviai, dėl pilotų klaidos, sugedusių stabdžių ar abiejų šių veiksnių. Tačiau šios netektys nublanko prieš tai, kas vyko sausumoje.

2017 metais „Kuzia“ vėl iškeliavo į remontą, tačiau Rusijoje netikėtumai – įprastas dalykas. Vieno incidento metu nuskendo didžiausias šalies plaukiojantis dokas, o ant lėktuvnešio denio užvirto kranas, pridarydamas didžiulės žalos. Netrukus po to laivas užsidegė – dar net neprasidėjus patikroms. Gaisras truko kelias dienas, o atstatymo išlaidos augo su kiekviena diena. Ir vis dėlto remontas tęsėsi.

Diskusijos, ar „Kuzia“ iš viso verta gelbėti, verda jau daugelį metų. Remontuojantys laivą valdininkai ir rangovai, žinoma, nori dirbti toliau – juk į jį jau sukišta milijardai, už kuriuos būtų galima pastatyti du šiuolaikinius lėktuvnešius, o darbų pabaigos nematyti. Tačiau valstybės kišenės tuštėja.

Ekspertai išsiskiria į dvi stovyklas: vieni įsitikinę, kad supervalstybei būtina turėti lėktuvnešį, net jei jis neplaukia, neskraido ir nekovoja, kiti siūlo tuos pinigus panaudoti prasmingiau. Greičiausi scenarijai – pardavimas arba supjaustymas metalo laužui. Galbūt tai ir būtų tinkama pabaiga laivui, kuris 2016-aisiais įrodė, jog net garo varomas „senis“ gali kilstelėti naikintuvą – jei pasiseks ir dūmai greitai išsisklaidys.

Ir negalima jų kaltinti: laivas senesnis už daugumą „TikTok“ naudotojų. Perkopęs keturiasdešimtmetį, jis brangus ir vis labiau atgyvenęs. Kaip ir dauguma senosios sovietinės technikos, jis kelia amžiną klausimą: investuoti dar daugiau ar leisti ramiai pasenti?

Kaip menka paguoda ištikimiems „Kuzios“ gerbėjams – triumfuojantis branduolinio kreiserio „Admirolas Nachimovas“ sugrįžimas. Po 26 metų su pertraukomis trukusių remontų, jis pagaliau vėl vandenyje. Tai ne tik nauji dažai, o, kaip sako rusai, „giluminė modernizacija“, pradėta dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir stebuklingai užbaigta 2025-aisiais.

Priklausantis „Kirov“ klasei, „Nachimovas“ – tikras Šaltojo karo milžinas: didžiulis, gremėzdiškas, sukurtas laikams, kai jūras dalinosi branduoliniai kreiseriai, o ne autonominių dronų spiečiai. Ir štai, tarsi stebuklas – seniena vėl atgijo paskutiniam šokiui.

„Military Watch Magazine“, save pro-rusišku vadinantis kanalas, kuris tariamai įsikūręs JAV, bet iš tiesų nurodo adresą Seule, džiaugiasi neslėpdamas. Pasak jų, „Nachimovas“ taps neįtikėtino galingumo raketų platforma: ant denio bus daugiau paleidimo įrenginių nei Ukraina turi tankų. Iš viso – 176 raketų konteineriai, iš kurių 80 – hipergarsinėms „Cirkon“ raketoms. Ką gali lemti tūkstančiai tonų sprogmenų 40 metų senumo korpuse? Pirmoji salvinė atrodo jau pavojingai uždelsta.

Kur plauks šis milžinas? Veikiausiai ne į Juodąją jūrą – Kremlius nenorėtų, kad jį ištiktų „Moskvos“ likimas: du pataikymai ir amžina tyla.

Vis dėlto reikia pripažinti: kai tavo laivas atrodo kaip ginklas iš ateities, juda kaip mamutas iš praeities, o kainuoja daugiau nei dešimtmečio sovietinis planavimas – bent jau gali pasakyti: „Jis didelis. Ir plaukia.“