„Rolls-Royce Phantom 100“: Šimtmetis muzikos ir mitų apsuptyje

Minėdamas šimtąsias metines, „Rolls-Royce“ vėl pasitelkė seną triuką – susiejo savo flagmaną su popkultūra. Pranešime spaudai išdidžiai teigiama, kad „Phantom“ esą buvo „ikonų ikona“, lydėjusi muzikos istoriją nuo džiazo eros iki hiphopo, tarsi šis didingas sedanas visada būtų buvęs paslėptas pagrindinis veikėjas. Įžymybių sąrašas išties įspūdingas – Marlene Dietrich, Elvis Presley, John Lennon, Liberace, Elton John, 50 Cent – tačiau tikrovė paprastesnė. „Phantom“ retai buvo kūrybos įrankis. Dažniausiai tai buvo statuso simbolis.

Vis dėlto šios istorijos žavi. Dietrich žaliasis „Phantom I“ tapo Holivudo aukso amžiaus scenografijos dalimi. Elvio automobilis tarnavo kaip veidrodis jo vištoms. Lennono psichodelinis „Phantom V“ virto gėlių vaikų manifestu, šokiravusiu Londono senbuvius. Kiekviena istorija spalvinga, bet visos patvirtina tą pačią mintį: „Phantom“ veikė kaip brangus sceninis kostiumas, būdas paskelbti apie savo sėkmę.

Vėliau pasakojimai tapo dar keistesni. Liberace į sceną įriedėdavo „Phantom“, padengtu veidrodiniais plytelėmis – tarsi savo asmeniniu diskotekos rutuliu. Eltonas Johnas spontaniškai įsigijo vieną Mančesterio salone pakeliui į koncertą, o kitą padovanojo grupės nariui po to, kai už gastroles Sovietų Sąjungoje jam atsilygino anglimi, o ne pinigais. „Rolls-Royce“ visada klestėjo tarp žavesio ir absurdiškumo.

Išliko ir legendinis Keitho Moono mitas, esą jis paskandino savo „Phantom“ viešbučio baseine. Nesvarbu, ar tai tiesa, ši istorija taip įsitvirtino kolektyvinėje atmintyje, kad gamintojas dabar su šypsena žvelgia į legendą – šimtmečio kampanijai netgi nuskandino seną kėbulo detalę baseino dugne.

Šiandien pasakojimas tapo nuspėjamesnis. Hiphopas vėl pavertė „Rolls-Royce“ pasauliniu statuso simboliu. Nuo Snoop Doggo ir Pharrello vaizdo klipų iki Lil Wayne'o albumų viršelių ir 50 Cento televizijos laidų – „Phantom“ tapo ne tiek automobiliu, kiek riedančiu reklamos kanalu. „Žvaigždės lubose“ – Starlight Headliner – jau tapo atskiru kliše repo tekstuose ir vaizdo įrašuose.

Pats „Phantom“ niekada nebuvo revoliucinis meno kūrinys. Jis veikiau – veidrodis, atspindintis vairuotojo sėkmę, ekscentriškumą ar perteklinį gyvenimo būdą. „Rolls-Royce“ gali kalbėti apie „bendrą siekį būti pastebėtam“, tačiau istorija rodo paprastesnę tiesą: „Phantom“ visada buvo šalia, pasirengęs sugerti bet kokią spalvą, prasmę ar mitą, kurį naujasis savininkas norėjo jam suteikti.