„Fiat“ ir elektromobiliai: penkiasdešimt metų eksperimentų, praleistų progų ir vėlyvų suvokimų
Nors šiandien „Fiat“ didžiuojasi savo esą novatoriška ir radikalia elektromobilių gama, verta prisiminti, kad elektrinio miesto automobilio idėja Italijoje buvo braižoma jau 1972 metais. Deja, anuometinis „X1/23“ tapo dar vienu muziejiniu eksponatu ilgoje ir keblioje markės elektrifikacijos istorijoje.
„X1/23“ buvo mažesnis už „Fiat 500“, bet savo laikui stulbinamai išmanus: tai dvivietis, kurį suprojektavo Michelotti, su 13,5 AG elektriniu varikliu ir 80 kilometrų rida. Europoje perpildytiems miestams jis tiko idealiai, jei tik „Fiat“ būtų pasivarginusi pradėti gamybą. Nepasivargino.
1976 metais bendrovė bandė dar kartą, pristatydama koncepcinį „Fiat 126 Vettura Urbana“. Jis turėjo stumdomas duris ir kompaktišką keturių keleivių sprendimą, tačiau vėlgi iki serijinės gamybos neprieita. Elektromobilių fronte „Fiat“ gerokai atsiliko nuo Japonijos, o net ir Prancūzijos iniciatyvų.
Tik 1990-aisiais pasirodė pirmieji elektriniai „Panda“, „Cinquecento“ ir „Seicento“ su „Fiat Elettra“ emblema. Technologiškai kuklūs, sunkūs ir maitinami švino rūgšties akumuliatoriais, jie vis dėlto pasiekė rinką. Tokie konceptai kaip 1993 metų „Fiat Downtown“ su centrine vairuotojo vieta, aliuminio rėmu ir plastikinėmis kėbulo plokštėmis skambėjo tarsi šiuolaikinio startuolio fantazija, tačiau liko tik parodų stenduose.
Per pastarąjį dešimtmetį „Fiat“ pagaliau ėmė rimtai gaminti elektromobilius. „500e“ Europoje rado sėkmę dėl dizaino ir prieinamų komplektacijų, nors jo nuvažiuojamas atstumas atsilieka nuo daugelio varžovų. Naujoji „Grande Panda EV“ taiko į tą patį nebrangaus miesto automobilio segmentą, tačiau su 44 kWh baterija ir deklaruojamu 320 km nuotoliu už 25 tūkst. eurų ji nesiūlo nieko, ko tame pačiame kainų ruože negalėtų pasiūlyti „Dacia Spring“ ar „Renault Twingo“.
Panašiai ir „Fiat 600e“, pristatomas kaip praktiškas, viskam pasirengęs B klasės universalas, žada 400 km mišrų nuotolį ir 600 km mieste, 156 AG bei įsibėgėjimą nuo 0 iki 100 km per valandą per devynias sekundes. Pakanka, tačiau Europos konkurentų fone tai neišsiskiria.
Pastaruoju metu „Fiat“ žygis į elektromobilius labiau primena trumpalaikį entuziazmo pliūpsnį nei nuoseklią viziją. Penkiasdešimties metų kelias nuo „X1/23“ iki „Grande Panda Electric“ rodo, kad elektrifikacija „Fiat“ niekada nebuvo prioritetas, veikiau prievolė. O prievolės, kaip žinome, retai gimdo ką nors išties išskirtinio.
