Europos automobilių rinka įjungė aukštesnę pavarą
Europos Sąjungos naujų automobilių rinka rugsėjį pagaliau įgavo pagreitį po kelių neramių metų. Bloko šalyse per mėnesį užregistruoti 888 672 nauji automobiliai – tai 10 procentų daugiau nei pernai rugsėjį. Pirmą kartą per kurį laiką ir devynių mėnesių rezultatai tapo teigiami: pardavimai ūgtelėjo 0,9 procento ir perkopė aštuonių milijonų ribą.
Prieš kelerius metus elektriniai automobiliai buvo tik paraštėse minimi statistikos lentelėse. Dabar situacija kardinaliai keičiasi – kištukinių modelių populiarumas auga kaip ant mielių. Visiškai elektrinių automobilių pardavimai per metus šoktelėjo 20 procentų, hibridinių – 15,9 procento, o įkraunamų hibridų – net 65,4 procento. Per pirmus devynis šių metų mėnesius hibridai tapo rinkos lyderiais, užimdami 34,7 procento visų naujų registracijų. Benzininiai automobiliai liko antri su 27,7 procento, o visiškai elektriniai modeliai sudarė 16,1 procento.
Kitaip tariant, Europos pirkėjai vis dažniau galvoja apie kilovatus ir įkrovimo laidus, o ne apie litrus ir degalines.
Didžiausią atsigavimo tempą diktavo Vokietija ir Ispanija – jų rinkos augo atitinkamai 12,8 ir 16,4 procento. Prancūzija ir Italija taip pat išliko teigiamoje zonoje, nors ir kukliau – atitinkamai 1 ir 4,2 procento augimas.
Baltijos šalys, tuo tarpu, įjungė „overboost“. Latvijoje naujų automobilių pardavimai šoktelėjo net 48,5 procento, o Lietuva neatsiliko su 46,9 procento augimu. Tokiu pagreičiu galėtų pavydėti net ir Vokietija.
Estija, deja, vis dar velkasi paskui. Vietos pirkėjai laikosi atokiau nuo naujų automobilių – pardavimai čia išlieka apatiški. Aukštos kainos, ekonominis neapibrėžtumas ir vangiai besivystanti elektromobilių infrastruktūra slopina norą atsinaujinti.
Rugsėjo rezultatai rodo, kad Europos rinka stabilizuojasi, bet iki tikro atsigavimo dar toli. Pirkėjai nuosekliai renkasi elektrifikuotus modelius, tačiau benzininiai automobiliai vis dar išlieka praktišku kompromisu tarp kainos ir prieinamumo.
