Automobilis, kuris lėkė 225 km/h ir „gėrė“ daugiau nei tu savaitgalį

Tai nebuvo tiesiog automobilis. Tai buvo ištisa epocha ant ratų – sukurta laikais, kai Vokietijos inžinieriai neklausė, „ar galime?“, o išdidžiai pareiškė: „Kodėl gi ne daugiau, ir kodėl gi ne dabar?“
1975 metais pasirodė „Mercedes-Benz 450 SEL 6.9“ – prabangus sedanas, kuris taip atvirai demonstravo perteklių, kad kiti automobiliai šalia jo atrodė kaip buhalterinės išlaidos. Tuo metu žmonės šnabždėjosi pagarbiai, kad tai – „geriausias automobilis pasaulyje“, ir šį kartą tai nebuvo tik eilinė rinkodaros frazė iš Štutgarto PR rūsių. Jis buvo didelis, triukšmingas ir įspūdingas – toks automobilis, kokį turbūt būtų vairavęs pats Gėtė, jei vietoj eilių būtų pasirinkęs arklio galią.
Ir tai nebuvo šiaip S klasė. Tai buvo ta S klasė. Flagmanas. Tas, kuris ne tik nuveždavo nuo taško A iki B – jis apgaubdavo tavo sielą veliūru, sklendė ant hidropneumatinės pakabos, o tada spausdavo akceleratorių iki pat dangaus.
Pavadinimas kilo nuo milžiniško 6 834 cm³ V8 variklio, kurį „6.9“ perėmė iš imperinio „Mercedes 600“ limuzino – taip, to paties, skirto diktatoriams. Rezultatas?
286 AG,
550 Nm sukimo momentas,
0–100 km/h vos per 7,4 sekundės.
1975-aisiais.
Šiandien tai – greita. Tuomet? Tai buvo tikras stebuklas. Tai nebuvo tiesiog automobilis – tai buvo odinėmis apdailomis išklota balistinė raketa su žibintais.
Įlipus vidun tavęs laukė klimato kontrolė, centrinis užraktas, kruizo kontrolė, elektriniai langai, žibintų plautuvai ir saugos diržai priekyje bei gale – visa tai jau buvo standartiškai. Žinoma, salonas buvo aptrauktas veliūru. Ne tiesiog veliūru – daugiau veliūro nei Berlyno operos salėje premjeros vakarą.
Galinės sėdynės priminė ne suolą, o pirmos klasės traukinio kupė, kuriame tave veža vairuotojas, mėgstantis greitį ir nemėgstantis kompromisų.
Ir „Mercedes“ čia ne tiesiog pridėjo kelias mandresnes spyruokles. Ne. Jie sukūrė visiškai naują hidropneumatinę pakabą, kuri išlaikydavo vienodą prošvaisą nepriklausomai nuo to, ar bagažinėje sėdėjo kostiumuotis generalinis direktorius, ar trys tonos ikrų. Važiavimo komfortas buvo toks juokingai aukštas, kad kildavo klausimas, kam apskritai buvo išrasti amortizatoriai.
Ant ratų buvo montuojamos 215 pločio padangos – tikras išsišokimas tais laikais, kai dauguma važinėjo ant beveik guminių virvučių. Dviguba išmetimo sistema – nes jei vairuoji 6,9 litro V8, garsas turi priminti karo būgnus, o ne nosies plaukų kirpimo mašinėlę. Ir legendiniai „Fuchs“ lengvojo lydinio ratlankiai? Jie buvo ne standartiniai, o papildoma įranga – žinoma, kaip kitaip.
Legenda, kurios pagaminta vos 7 380 vienetų
Iki šiol išliko tik apie 7 380 šio modelio egzempliorių. Šiandien jie laikomi aukso vertės klasika, o kainos kasmet kyla kaip šaltą rytą užvesto variklio apsukos. Gerai išlaikytas modelis? Virš 80 000 eurų.
Ir taip – „Mercedes-Benz Classic“ vis dar siūlo atsarginių dalių. Taisyklinga vairo dėžė kainuos 3 756 eurus, ir tai puikiai iliustruoja esmę:
Žmonės perka „6.9“ ne todėl, kad turi daug pinigų.
Jie perka jį todėl, kad turi skonį.